Arterinė hipertenzija

Pajusti padidėjusį kraujo spaudimą (arterinę hipertenziją) neįmanoma. Nepaisant to, ši būklė pavojinga. Per didelis kraujo spaudimas gali pažeisti kraujagysles ir vidaus organus. Tai didina riziką susirgti rimta liga. Laimei, arterinė hipertenzija paprastai yra lengvai gydoma - pakanka pakeisti gyvenimo būdą ir (arba) vartoti vaistus.

Kraujo spaudimas rodo, kokiu slėgiu kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Spaudimas nuolat svyruoja: tuo metu, kai širdis susitraukia, kraujas pasiunčiamas kraujagyslėmis ir jų sienelės patiria slėgimą. Tai vadinama „viršutiniu“ (sistoliniu) kraujospūdžiu. Širdžiai atsileidus kraujo spaudimas sumažėja. Tai vadinama „apatiniu“ (diastoliniu) kraujospūdžiu.

Kraujo spaudimo padidėjimą gali nulemti įvairios priežastys. Aukštas kraujospūdis pavojingas, nes kraujagyslių sienelės patiria per didelį spaudimą. Tai savo ruožtu didina širdies kraujagyslių ligų, vidaus organų pažeidimo riziką.

Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Gydytojai paprastai vertina rodmenis taip:

Viršutinis kraujo spaudimas:

• Iki 120 mmHg: idealus kraujospūdis
• 120-140 mmHg: normalus kraujospūdis
• 140-180 mmHg: aukštas kraujospūdis
• 180 mmHg arba daugiau: labai aukštas kraujospūdis

Apatinis kraujo spaudimas:

• 90 mmHg arba mažiau: geras kraujospūdis
• 90-110 mmHg: aukštas kraujospūdis
• 110 mmHg arba daugiau: labai aukštas kraujospūdis

Kraujo spaudimas svyruoja priklausomai nuo paros meto, o kartais nuo konkrečios savaitės. Todėl rekomenduojama kraujo spaudimą matuoti kelis kartus per dieną keletą dienų iš eilės. Tai leis suprasti, koks yra jūsų vidutinis kraujo spaudimas.

Dauguma žmonių visiškai nejaučia, kad kraujo spaudimas yra padidėjęs. Sveikata gali pablogėti tik tada, kai kraujospūdis pasiekia išties labai aukštą ribą. Tokiu atveju gali būti jaučiamas:

• Galvos skausmas;
• Pykinimas;
• Nuovargis;
• Oro trūkumas;
• Nerimas.

Kadangi arterinė hipertenzija nesukelia jokių ryškesnių negalavimų, būtina reguliariai tikrintis kraujospūdį. Tai padės greitai pastebėti prasidedančią arterinę hipertenziją ir imtis priemonių, tokiu būdu sumažinant širdies ir kraujagyslių ligų ar kitų komplikacijų tikimybę.

Aukštas kraujo spaudimas yra šių dienų rykštė. Nieko nuostabaus, nes kraujospūdžio padidėjimą gali nulemti daugybė veiksnių. Svarbiausi jų yra šie:

• Amžius. Su amžiumi mažėja kraujagyslių elastingumas. Todėl širdžiai pumpuojant kraują jos nebegali išsiplėsti tiek, kiek reikia. Taip didėja kraujagyslių sienelėms tenkantis spaudimas. Jeigu jums daugiau nei 40 metų, turite reguliariai matuoti kraujo spaudimą.
• Paveldimumas. Kai kuriose šeimose arterine hipertenzija sergama dažniau. Jeigu jūsų giminaičiui buvo diagnozuota arterinė hipertenzija, stebėkite savo kraujo spaudimą.
• Gyvenimo būdas. Tokie veiksniai kaip viršsvoris, nesveika mityba, sėslus gyvenimas, stresas, rūkymas ir alkoholio vartojimas reikšmingai didina arterinės hipertenzijos riziką.
• Nėštumas. Kai kurioms moterims arterinė hipertenzija gali išsivystyti nėštumo metu.
• Tam tikri sutrikimai, pavyzdžiui, nefropatija, miego apnėja, skydliaukės hipofunkcija, gali sukelti arterinę hipertenziją.
• Vaistų vartojimas. Kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra padidėjęs kraujo spaudimas.
• Per didelis saldymedžio / lakricos vartojimas. Šiuose maisto produktuose yra glicirizino - medžiagos, kuri sulaiko organizme skysčius, o tai savo ruožtu didina kraujo spaudimą.
• Per didelis druskos vartojimas. Per gausus druskos vartojimas taip pat skatina skysčių susilaikymą organizme ir lemia kraujo spaudimo didėjimą.

Svarbu suprasti, kad dažniausiai neįmanoma nustatyti vienos arterinės hipertenzijos priežasties. Ją nulemia kelių veiksnių visuma.

Laimei, sumažinti kraujo spaudimą nėra sudėtinga. Labai daug priklauso nuo jūsų. Taip pat galima vartoti kraujo spaudimą mažinančius vaistus.

Diagnozavus arterinę hipertenziją nebūtina iš karto griebtis vaistų. Jūs galite imtis priemonių sumažinti kraujo spaudimui. Svarbiausia laikytis sveiko gyvenimo būdo: sveikai valgyti, reguliariai judėti, stengtis patirti mažiau streso.

Jei turite viršsvorio, sulieknėkite, nes normalus kūno svoris labai svarbus gydant arterinę hipertenziją. Jums gali padėti gydytojas arba dietistas.

Rūkote? Pasistenkite mesti. Rūkalių kraujagyslės yra susiaurėjusios, o tai, kaip žinia, didina kraujo spaudimą.

Kartais vien pakeisti gyvenimo būdo neužtenka. Tokiu atveju gydytojas išrašys jums vaistų. Kraujo spaudimą mažinantys vaistai skirstomi į kelias grupes. Populiariausios jų:

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai. Šie vaistai stabdo angiotenziną konvertuojančio fermento (medžiagos, reguliuojančios kraujagyslių susitraukimą) įsisavinimą, todėl juos vartojant kraujagyslės lengviau išsiplečia. Tai padeda kraujui laisviau tekėti kraujagyslėmis ir dėl to sumažėja kraujo spaudimas. Visų šios grupės vaistų pavadinimai baigiasi žodžio dalimi „-prilis“, tai yra veiklioji medžiaga yra, pvz., ramiprilis, kvinaprilis, benazeprilis.

Angiotenzino II receptorių blokatoriai. Šie vaistai stabdo kraujagysles siaurinančio hormono angiotenzino II įsisavinimą. Kraujagyslės atpalaiduojamos ir kraujas gali tekėti lengviau. Veikliosios medžiagos pavadinimas baigiasi žodžio dalimi „-artanas“ (pvz., valsartanas, losartanas, kandesartanas).

Kalcio kanalų blokatoriai. Šie vaistai plečia kraujagysles blokuodami kalcio įsisavinimą ląstelėse. Juos atpažinsite iš pavadinimo, kuris baigiasi žodžio dalimi „-dipinas“ (amlodipinas, lerkanidipinas, nikardipinas). Kai kurie taip pat retina pulsą, todėl kraujas teka ramiau. Tai papildomai mažina kraujospūdį.

Beta blokatoriai. Šie vaistai gali blokuoti vadinamojo streso hormono įsisavinimą ląstelėse. Dėl to širdis plaka lėčiau, kraujas teka arterijomis ramiau ir kraujospūdis sumažėja. Veikliosios medžiagos pavadinimas baigiasi žodžio dalimi „-lolis“. Pvz., populiarus beta blokatorius yra propranololis, metoprololis, atenololis.

Diuretikai. Žmonės vadina šiuos vaistus šlapimą varančiais. Jie skatina inkstus pašalinti daugiau skysčių ir druskų. Netekus skysčių sumažėja kraujo tūris. Kraujagyslės mažiau apkraunamos ir krinta kraujo spaudimas.

Gydytojas nuspręs, kurie kraujospūdį mažinantys vaistai jums tinka labiausiai. Tai priklauso nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, jūsų amžiaus, kitų galimai vartojamų vaistų. Gydytojas gali derinti kelis vaistus, pavyzdžiui, skirti vartoti tiek diuretikus, tiek beta blokatorius.

Nepamirškite, kad kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, sukelti galvos svaigimą, sukimąsi, širdies permušimus, sausą dirginantį kosulį. Vaistai nuo hipertenzijos tinka ne visiems. Todėl paprastai jie parduodami tik su receptu.

Labai svarbu gydymo metu nuolat stebėti kraujospūdį. Tai padaryti galima namuose, su kraujospūdžio matuokliu. Taip pat galite kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu turite klausimų dėl vaistų nuo arterinės hipertenzijos, pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku.